Kalėdos – magiška šventė, kai tarsi sustoja laikas, o susitelkus visiems kartu, vėl galime atrasti meilę ir ramybę. Kartojamos ir vaikams kaip šventinė dovana perduodamos tradicijos ir apeigos suteikia saugumo, tapatybės jausmą, leidžia susieti save su tauta, šeima, grupe, visuomene. Kaip ir kasmet siekiame, kad Kalėdų laukimas Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje vaikams taptų nepakartojamas, ypatingas ir prasmingas.
Gruodžio 22 dieną nedidukėje įstaigos salėje vos tilpo vaikai, tėveliai, seneliai, pedagogai. Nerimastingai dirsčiodami į duris ir laukdami įeinančio Kalėdų senelio, visi kartu kūrėme šventę. Prie šventinės eglutės susėdus Kiškių šeimynai – Robertai, Laurynui, jų mamytei Deimantei ir tėveliui Nerijui Ignatavičiams – sprendėme, kas yra metų ratas ir kada ateina Kalėdos. Pijaus mama  Rasuolė Butkevičienė, spektaklyje vaidinusi Pavasarį, mažiesiems kiškučiams paaiškino, kad kai skleidžiasi medžių pumpurai, atbunda vabalėliai, parskrenda paukšteliai, gamta atgyja ateina pavasaris. ,,Pelėdžiukų“ grupės mergaitės pašoko ,,Boružėlių“ šokį. Emilio Vytauto ir Fausto mama Sandra Petronienė – Vasara priminė, kad šilčiausiu metu pražįsta gėlės, groja žiogai, skraido bitės (,,Meškučių“ grupės ugdytiniai). Nešinas pilna pintine obuolių, atkeliavo ir Dėdė Rudenėlis – Benedikto tėtis – Algirdas Kazimieras Budrys. Jis pakvietė lietaus lašelius ,,Pelėdžiukų“ grupės berniukus pašokti lietaus lašelių šokį. Ir galiausiai, pasirodžius Žiemužei, Monikai Juknevičienei su sūneliu Laurynu, Šaltuku ir kitomis ,,Nykštukų“ grupės mažosiomis aktorėmis snaigytėmis, apsukę metų ratą supratome, kad Kalėdos jau čia pat, o garsiai į duris besibeldžiantis kailiniuotas dėdė ir yra Kalėdų senelis.
Vaikai spindinčiomis akimis žvelgdami į Kalėdų senelį nuoširdžiai kvietė jį kartu šokti šventinius ratelius, vienas per kitą deklamavo išmoktus eilėraštukus, siūlėsi dainuoti, drąsesnieji pasakojo, kaip sekasi ir kokie jie buvo geri…
Tvirtai laikydami Kalėdų senelio įteiktas dovanas, vaikai su tėveliais išskubėjo namo. Kartu jie nešėsi blėstantį šventinio spektaklio artisto jaudulį ir kalėdinio stebuklo suvokimą, kad pasaulis gali būti gražus, saugus ir patikimas, kad gyvenime yra išeičių ir sprendimų iš sudėtingų situacijų, kad viskas gali baigtis gerai.

Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Rūta Zalatorienė