Saulėtą ir vasariškai šiltą spalio 14 dienos rytą būrys Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos mokinių išvyko į netoli Anykščių įsikūrusį, vienintelį Lietuvoje, Arklio muziejų.
Autentiškoje, jau antrą amžių skaičiuojančioje, troboje mokiniai susipažino su gaspadine, kuri papasakojo apie duonos raugimą ir užmaišymą, senolių duonos kepimo papročius ir pagerbimo ritualus, šeimos tradicijas, supažindino su senoviniais buities rakandais. Vaikai džiaugėsi galėję savo rankomis suformuoti mažus duonos kepalėlius, į kuriuos sudėjo savo atsivežtus prieskonius – meilę ir geriausius linkėjimus. Kol duonelė kepė, keliautojai kieme žaidė senovinius lietuvių žaidimus. Vyresnieji bandė vaikščioti kojūkais, mažesnieji, sustoję ratu, stengėsi šokinėti taip, kad maišeliu negautų per kojeles ar neužkliūtų už virvelės. Aplankė audėją, kuri papasakojo apie audinio savybes, išvaizdą ir raštus, paaiškino kas yra metmenys, o kas ataudai, parodė, kaip dirbti staklėmis. Muziejaus kalvėje apžiūrėjo įvairiausius kalvio įrankius: geležines žnyples geležiai iš žaizdro išimti, kūjį, plaktuką, kaltelius. Patiems stipriausiems kalvis leido dumplėmis įkurti ugnį, papasakojo kokie darbai atliekami kalvėje. Keramikos dirbtuvėse sužinojo, kad norėdami pasigaminti dubenėlį turi dirbti apie dvi savaites: minkyti molį, formuoti ir džiovinti gaminį, tada išdegti, dar vėliau glazūruoti, tuomet dar kartą išdegti ir tik tada galės iš jo barščius srėbti. Apžiūrėję senuosius amatus, paklausę amatininkų pasakojimų mokiniai suprato, kad šie darbai reikalauja itin didelės kantrybės, susikaupimo, jėgų ir išmonės.
Grįžę gaspadinės trobon, mokiniai nustebo pamatę gausiai vaišėmis nukrautą stalą. Gardžiai kvepėjo duona, sūris, dešros, lašinukai. Ąsočiuose garavo karšta žolelių arbata, o jau kokio skanumo buvo iš karšto pečiaus ištrauktos ir sviestu paskanintos bulvės arba varškės sūris užteptas liepų medumi.
Prisiskanavę, prisisvečiavę, prisižaidę, prisisupę ir prisilakstę mokiniai atsisveikino su svetinga trobos gaspadine, kuri lauktuvių visiems įdėjo maišelius su dar šilta, gardžiai kvepiančia rugine duonele, kad grįžę namo vaikai savo gerumu ir meile pasidalintų su namiškiais.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Odeta Baltramiejūnienė
