„Žodžiai, kaip ir daiktai, – atšimpa ir nusinešioja. Juos reikia galąsti, o prieš ištariant
dulkes nušluostyti, kaip nušluostome jas nuo paveikslo. Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais,“ – kalbėjo poetas Justinas Marcinkevičius. Visada kalbėkime tik pačiais gražiausiais žodžiais, jungdami juos į prasmingus vilties sakinius, nes mūsų kalba yra mūsų sielos atspindys. Taisyklingai kalbėti turime mokytis kasdien, bet prieš svarbią visai tautai dieną, Kovo 11-ąją, tai darome organizuodami Gimtosios kalbos savaitę.
Kovo 6-10 d. mokiniai buvo kviečiami pademonstruoti ne tik savo žinias, bet ir kūrybiškumą, gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis. Kaip visada išbandė jėgas rašydami diktantą ir dailyraštį. Tai nelengvos užduotys, bet jas puikiai įveikė Jaroslavas (5 kl.), Margarita ir Arnas (6 kl.), Marijus, Nojus ir Marius (7 kl.), Erikas, Ivanas, Igoris ir Austėja (8 kl.), Rasa, Aleksandra, Igoris, Matas, Orestas ir Odeta (9 kl.) bei Arnas, Deividas, Urtė ir Danas (10 kl.). Konkurso „Piešiame kalbos klaidas“ metu linksmai ir spalvingai pasimokėme kalbėti taisyklingai, o fotokonkursas skatino prisiminti skaitvardžių darybą ir rašybą. Ketvirtadienį mokinius pakvietėme į biblioteką dalyvauti pamokoje „Knygose – Lietuvos istorija“. Skaitėme B. Brazdžionio, Maironio eilėraščius, visus sudomino A. Meškauskaitės ir A. Venislovaitės „Istorijos skanėstai“. Kovo 10 d. savaitę užbaigėme įsiliedami į mokyklos ir Upytės bendruomenės šventinę eiseną prie Nepriklausomybės paminklo.
Didžiausia dovana žmogui yra kalba, ir tik savo gerais darbais mes galime parodyti, kaip ją mylime. Džiaugiamės, kad mūsų mokyklos mokiniai noriai ir aktyviai dalyvavo konkursuose, varžėsi, norėdami parodyti, kad jie neabejingi savo gimtajai kalbai ir istorijai.
Mokytojos Vida Ramoškienė ir Dalia Greviškienė