Jaukus ir šiltas, kvapnus ir spalvingas gražiausių metų švenčių laukimas

Posted

Sausio šeštoji – Trijų Karalių diena – žiemos švenčių pabaigtuvės. Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdytiniai kartu su auklėtojomis nupuošdami šventines eglutes ir vedžiodami Trijų karalių vardų pirmąsias raides, džiaugėsi tik ką prabėgusių gražiausių metų švenčių įspūdžiais.
Gruodžio pradžioje, ruošiantis žiemos šventėms, norėjosi, kad būtų sniego ir šviesu. Nors gamta sniego ir pašykštėjo, Upytės miestelio centre įžiebta daili kalėdinė eglutė, Krekenavos mėgėjų teatro ,,Avilys” spektaklis ,,Ledinuko Kalėdos“, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos merginų, ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdytinių dainos ir šokiai bei kiek dar per anksti atvykęs Kalėdų senelis atnešė žinią – Kalėdos bus.
Suskubo šventei ruoštis ir mažieji: salėje papuošę Benedikto ir Pijaus tėvelių dovanotą žaliaskarę, uoliai mokėsi eilėraščių ir dainelių apie žiemą, eglutę, Kalėdų senelį, sakmių apie pasaulio sukūrimą, klausėsi pedagogų pasakojimų apie lietuvių Kūčių ir Kalėdų papročius bei tradicijas, ateinančių metų ciklą, puošė grupių langus grakščiomis snaigėmis, rašė, piešė laiškus Kalėdų seneliui, kūrė darbelius, mažos rankelės kantriai minkė kvapnią kalėdinių meduolių tešlą ir formelėmis spaudė įmantriausių formų sausainius. Tėveliai ir vaikučiai surengė namuose sukurtų pasakų nykštuko kepurėlių parodą.
Upytės tradicinių amatų centre nepakartojamą edukacinę programą ,,Saulėgrįžos ratu“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikučiams, jų tėveliams, seneliams, broliukams ir sesutėms, pedagogams padovanojo tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė ir tradicinio muzikavimo puoselėtojas bei mokytojas Stanislovas Sargautas.
Lyg didžiulėje aukštaitiškoje troboje, blankiai šviečiant vieninteliam žiburėliui, Upytės tradicinių amatų centre temstantį žiemos vakarą susėdome kaip viena gausi šeimyna. Amatų centro vadovė susirinkusius supažindino su apeigomis, būrimais, kuriuos mūsų proseneliai atlikdavo, išnaudodami stebuklingą laiką tam, kad užsitarnautų likimo malonę ir palankumą. „Nors šiomis dienomis papročiai vis pasipildo šiuolaikinio gyvenimo atributais, tampa labiau žaidybiniai, netenka aktualumo, – aiškino tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė, – esminiai dalykai lieka“. Mums svarbu suvokti ir žinoti, jog visi papročiai ir apeigos buvo susiję su tuo, kad žmogus išgyventų, o ypatingas virsmo, rimties laikas perauga į visuotinį džiaugsmą, kai norisi tikėti, kad ateinančių metų ciklas atneš kažką nauja ir šviesaus.

Paslaptingą ateinančių švenčių nuojautos kupiną vakarą žaidėme lietuvių liaudies žaidimus ir ratelius, minėme mįsles, sekėme pasakas be galo. Dėdė Stanislovas, linksmai visą vakarą grojęs armonika, netikėtai prasitarė galintis būti ir seniu Kalėda be raudono palto, be ilgos baltos barzdos, paprastas ir savas. Pasidabinęs tautiniu kostiumu, iš lininio maišelio apdovanodamas riešutais, obuoliais, meduoliais, linkėjo santarvės ir skalsos ateinančiais metais. Juk toks Lietuvoje ir buvęs paprotys – vaikščioti po kiemus, pasirėdžius milo ar lino kelnėmis, drobiniai marškiniais, vietoj diržo apsijuosiant drobiniu rankšluosčiu, o dovanos – paprastos, širdžiai mielos, palydėtos šiltu žodžiu. Nors vaikai ir nuščiuvo sulaukę tokio ,,Kalėdų senelio“, neužilgo vieni kitiems aiškino, kad šito senelio vardas – senis Kalėda ir toks vaikus lankydavo, kai jų močiutės, seneliai ir proseneliai buvo maži, drąsiai čiupo dėdę Stanislovą už rankos ir deklamavo, dainavo, pasakojo, ko buvo išmokę, neraginti dėkojo už prasmingą vakarą.
Patys mažiausi ikimokyklinio ugdymo skyriaus ,,Nykštukų‘‘ grupės vaikučiai su tėveliais darželio salėje surengė kalėdinį karnavalą. Mažosios mergytės virto puošniausiomis snaigėmis, berniukai – vėjukais ir kartu su ,,Mama Pūga“ (vyresn. auklėtoja Ina Visickienė), meninio ugdymo pedagoge Aldona Jankovskaja dainavo ir grojo barškučiais. Vaikiškų burtų galia ,,sušaldę“ muilo burbulus, ,,nusilipdė“ sniego senį (vyresn. auklėtoja Ulijana Vingilienė), kuris čia pat atgijo, pakviesdamas vaikus ir tėvelius ir patį Kalėdų senelį žaisti žaidimų ir šokti. Čia spindėjo mišku kvepianti išpuošta eglutė, šypsojosi laimingi tėveliai, džiaugsmu tryško mažųjų akys.
Vaikams viskas stebuklinga: ir kalėdinė eglutė, ir Kūčių vakaras, ir iš ,,svečios šalies“ atvykęs Kalėdų senelis, ar pažįstamas dėdė – senis Kalėda, atnešęs Kalėdoms saują riešutų. Laukiant ir švenčiant Kalėdų šventes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, perduodamos ne tik žinios, bet ir plėtojama įvairiapusė gyvenimo patirtis, ugdomos dorinės savybės, gilesnis šventės esmės pažinimas, puoselėjamos ir kuriamos įstaigos tradicijos.

Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Rūta Zalatorienė