Kai saulutė vis labiau ir labiau ima šildyti žemę, kai į gimtinę iš šiltųjų kraštų skuba sugrįžti paukšteliai, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai keliauja į mišką kelti inkilų paukšteliams.
Miške pradinukus pasitiko Krekenavos girininkijos eigulys Saulius Tamošiūnas. Pasveikinęs atvykusius, išdalino vaikams dvi dešimtis inkilų, kuriais nešini visi patraukė į Pašilių pelkę. Eigulys pasakojo, kad inkilėlius reikia kelti trijų metrų aukštyje, penkiasdešimties metrų atstumu, atsukti į pietų ar rytų pusę, kabinti ant stipresnės medžio šakos. Girininkas perspėjo, kad einant pelke reikia būti ypatingai atsargiems, kadangi tose vietose kur yra ledas, po juo – bedugnė į kurią gali įsmukti. Eigulys papasakojo, kad pelkėje gyvena ir peri apie keturiasdešimt jūrinių erelių, parodė jų lizdus. Patarė saugotis pelkėse gyvenančių gyvačių, kurios pikčiausios būna karštą vasaros dieną, o pavasarį nėra pavojingos. Atkreipė dėmesį į skruzdėlyną ir paaiškino, kad jeigu skruzdėlynas atviras, tai bus giedras oras, o jeigu uždaras – lis. Parodė, kur gyvena bebrai. Įkėlę inkilus, aplankėme Pašilių stumbrus, stebėjomės jų didybe. Vaišinomės karšta, ant laužo virta arbata. Atsisveikinant su eiguliu, vaikai, kaip padėką jam įteikė savo atsivežtus piešinius, kuriuose bandė perteikti bundančios gamtos vaizdus.
Grįžtant namo mokiniai visą kelią čiauškėjo, dalinosi įspūdžiais. Besiliejančios emocijos ir paraudę skruostai teikė vilties, kad diena praleista miške, atliekant gerus darbus vaikams atnešė daug gerų pojūčių, o iškeltuose inkiluose apsigyvens ne viena paukščių pora, kuri savo čiulbėjimu džiugins miško gyventojus ir svečius visą vasarą.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė Rasa Sikarskienė
Kai saulutė vis labiau ima šildyti žemę
