Antros ir ketvirtos klasės mokiniai trečiadienio rytą rinkosi į mokyklą nusiteikę po pirmos pamokos vykti į Panevėžio r. Mickiemės kaimą, Kiršino g. 1, ūkį „Ūkis, ožkos ir mohera“. Gerai kad po pirmos pamokos, nes iš ryto lijo lietus ir vaikus išgąsdino:
– Gal nevyksime?
Bet oras labai greitai pasikeitė – pragiedrėjo ir netgi išlindo saulutė. Kelionė truko trumpai – ir mes Angorų ožkų ūkyje. Išlipome iš mokyklos autobuso nešini vaišėmis ožkoms: kas morkų, kas moliūgų, cukinijų ar obuolių pilnais maišeliais. Mus pasitiko ožkų augintojos: Beata Norvilė ir Gražina. Nuskubėjome prie aptvaro, kuriame ganėsi 3 ožiai. Atkreipėme dėmesį į tai, kad ožių ragai neįprastai ilgi ir susisukę, tad glostyti nesirįžome. Mus pakvietė į kitą aptvarą, kuriame ganėsi Angoros ožkos su jaunikliais. Baltos ir švelnios kaip avys, o draugiškos kaip šunys. Iš vaikų gavo ne tik skanaus maisto, bet ir glostymų. Iš aptvaro vedėme ožkas į ganyklą. Stebėjomės, kokios ožkos klusnios ir disciplinuotos: išsirikiavusios gražiai ėjo viena už kitos takeliu, taip pat ir per lieptelį. Palikome jas ganytis ganykloje, o mes prisiskynę žolės skubėjome prie aptvaro, kur ganėsi žirgai. Stebino iš arti pamatyti žirgai – jų dydis, grakštumas, eisena – grožis.
Sužinojome, kad ožkos kerpamos 2 kartus per metus. Per pusmetį jos užaugina 15 cm moherį. Nuo vienos ožkos prikerpama per metus 4-5 kg ir moheris naudojamas labai daug kur. Kadangi tai tvirtas ir tuo pačiu minkštas pluoštas ir šiltas, tai aišku aprangai. Senesnių gyvulių moheris naudojamas ir kilimams, namų apyvokos daiktams gaminti, žirgininkai, ypač Amerikoje, naudoja arklių pavadžiams. Teko patiems mokiniams vilną kedenti, karšti, verpti –taip susipažinome su amatininko profesija.
Grįžome į mokyklą patenkinti išvyka, nes praplėtėme savo įvairias kompetencijas.
Mokytoja Danguolė Maslauskienė