Nors pučia šaltas vėjelis ir debesys gana rūstoki, tačiau pro juos prasiskverbę saulės spinduliai vis labiau ir labiau šildo žemelę ir džiugina mūsų širdeles.
Matau paukštelius, kurie besiblaškydami ieško sau ramios vietelės. Išgirstu jų balsus. Man labai patinka klausytis paukštelių čirenimo. Auklėtoja sakė, kad dauguma paukštelių jau sugrįžo, bet būdamas su draugais darželio kieme paukštelių nematau. Gal  jiems šalta ir slepiasi, kad būtų šilčiau?
Vieną dieną, kai išėjome į lauką, pūtė stiprus vėjas, netikėtai pamačiau Amelijos tėtį, kuris rankoje laikė inkilėlį. Žinau, kad tokiame namelyje gyvena paukšteliai. Amelijos tėtis sakė, kad čia gyvens zylutė, nes namelio langelis, pro kurį įlenda paukšteliai, tinka tik tokiems paukšteliams. Aš galvoju, kad ir kiti paukšteliai bandys įlįsti.
Matau atremtas palei medį kopėčias, taip norėčiau užlipti aukštai aukštai ir sušukti paukšteliams, kad jie tuoj  turės savo namelius. Amelijos tėtis atsargiai lipa kopėčiomis ir pakabina inkilėlį. Aš ir mano darželio draugai, auklėtojos džiaugiamės, kad paukšteliai turės namelį, kuris yra mano darželio kieme. Tikiu, kad dabar tikrai pamatysiu daugiau paukštelių.
Grįžęs į namus, būtinai paprašysiu tėvelio, kad abu pagamintume daugiau namelių, kuriuose galėtų gyventi ir kiti paukšteliai.

„Pelėžiukų“ grupės ugdytinis Jokūbas Smailys ir auklėtoja Sandra Mikonienė