Kovo 25-ąją nuo seno Lietuvoje švenčiamos gandrinės. Sakydavo, kad gandras, grįždamas iš šiltųjų kraštų, ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus – prasideda šiltasis pusmetis.
Gandrines šventė ir Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdytiniai kartu su pedagogais. Smagu buvo kieme – visi šoko, dainavo ir žaidė žaidimus apie gandrą ir kitus paukštelius. Sužinojo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose gandras šaukiamas starkumi, busilu, bacionu, gužu, gužučiu, didučiu. Į gimtinę gandras kasmet parkeliauja įveikęs tūkstančius kilometrų iš Afrikos, nuo Nilo upės. Vaikai, perskaitę ir kitų pavasarį grįžtančių paukštelių pavadinimus, svarstė, kuo svarbūs sparnuočiai žmonėms. Nusprendėme, kad jie ne tik džiugina giesmelėmis, puošia gamtą, bet yra naudingi, nes renka sodo ir daržo kenkėjus. Darželio kiemo medžiuose iškėlėme mažiesiems mūsų draugams inkilėlius, stebėsime ir nekantriai lauksime sparnuotųjų naujakurių.
Gamtosauginiu ugdymu siekiama, kad vaikai pajustų gamtos vientisumą ir harmoniją, suvoktų veiksmų padarinius gamtai bei grįžtamąjį poveikį, formuotųsi ne vartotojo požiūris į supančią aplinką, bet pagarba ir atsakomybė už gyvybę. Vaikų pažinimo procesai vystosi atskleidžiant mažiesiems priežasties – pasekmės ryšius.
Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėja Rūta Zalatorienė

• 

• 

• 

•