Nenumaldomai bėgant laikui ir artėjant šventiniam laikotarpiui norisi, kad šis metas būtų prasmingesnis, šiltesnis, sukurtų daugiau teigiamų emocijų ir gerumo, todėl Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos baigiamosios klasės mokiniai, jau šeštus metus iš eilės, kepa kūčiukus ir prieš šventas Kalėdas lanko vienišus, Upytėje gyvenančius, senelius.
Likus kelioms dienoms iki švenčių virtuvėje skamba juokas, netyla smagūs pokalbiai, nerimsta miltų mūšiai. Vaikai pasiraitę rankoves, pasipuošę prijuostėmis ir virėjų kepuraitėmis kimba į darbą. Minko ir kočioja aguonomis pagardintą mielinę tešlą. Gamina smulkiausius kūčiukus, kepa juos orkaitėje, atvėsusius supakuoja į maišelius po kelias saujeles, kad užtektų visiems, vaikų jau laukiantiems seneliams.
Keliaudami nuo vienų namų link kitų, belsdamiesi į duris vaikai jas atvėrusiems senoliams linki jaukių ir šiltų šv. Kalėdų, artimųjų rūpesčio, meilės, sveikatos, stiprybės ir Dievo palaimos.
Mokiniai džiaugiasi, kad pradėję šią gražią tradiciją penktoje klasėje ją tęsė iki paskutiniųjų mokslo metų mūsų mokykloje. Vaikai prisimena, kad pirmaisiais metais seneliai nedrąsiai atverdavo duris, tik santūriai padėkodavo ir vėl užsidarydavo savo vienatvėje, o paskutiniais metais senoliai jau laukia vaikų, plačiai atveria jiems savo namų duris, kviečia į kambarį, sodina prie stalo, vaišina karšta arbata ir saldainiais. Kalbina, klausinėja ir viskuo domisi, o mokiniai maloniai jiems atsakinėja.
Ši tradicija tai puikus pavyzdys, kad dvi kartos gali bendrauti, kad jie rūpi vieni kitiems, kad senoliai yra prisimenami ir mylimi, o vaikai – laukiami jų šiltuose namuose.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Odeta Baltramiejūnienė