Liepos 23 dieną Upytėje buvo švenčiami Marijos Madgalenos atlaidai, po jų vyko Kraštiečių šventė.
Upytės šv. Karolio Boromiejaus bažnyčia buvo pilnutėlė, tą dieną sugrįžo čia gimę ir augę, kartu pasimelsti atvažiavo giminės ir draugai. Procesijai pajudėjus, visi susiliejo iškilmingoje eisenoje – Monstranciją su Švenčiausiuoju Sakramentu nešantis diakonas Vilius Valionis, besišypsantis ir visus laiminantis kunigas dr. Gediminas Jankūnas, gėles barstančios mergaitės, vėliavas nešantys jaunuoliai iš Panevėžio, tautiniais drabužiais pasipuošęs Upytės jaunimas, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos choras ir visi susirinkusieji.
Po šv. Mišių prie parapijos namų buvo pašventintas Juzės Smailytės žemėje gulėjęs Vilkelių akmuo, ant kurio „stovėjusi Panelė Švenčiausia su Sūnumi“ ir palikusi įspaustas pėdas, suskambo „Lietuva brangi“. Pasibaigus ceremonijai žmonės suko link ąžuolo lapų vainiku papuoštų iškilmingų vartų ir grojančių bendruomenės kapelos vyrų, kurie savo muzika kvietė užeiti į rugių pėdeliais ir gėlėmis papuoštą Upytės bandymų stoties administracinio pastato kiemą. Gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas Audrius Zalatoris pasveikino su švente, padėkojo Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos, seniūnijos, tradicinių amatų centro, UAB Upytės eksperimentinio ūkio žmonėms, kurie prisideda prie bendruomenės veiklų organizavimo. Už vaišes dėkojo Povilui Vingiliui ir į tėvų žemę sugrįžusiam Pasvalio krašto verslininkui Rimui Želviui, šeimininkėms, ant laužo gaminusioms maistą, Inai Visickienei, Rasuolei Butkevičienei ir Gražinai Urbonavičienei ir linksmai grojusiems muzikantams – Romui Sutkui, Henrikui Užtupui ir Virginijui Šakniui. Gėlių puokštę įteikė aktyviausiai ir kūrybiškiausiai bendruomenės valdybos narei Odetai Baltramiejūnienei, sugebančiai suburti žmones, sutariančiai su jaunimu, kuris padeda darbuose ir šoka šventėse.
Šeduvos kultūros ir amatų centras nustebino koncertinės programos įvairumu: humoro grupė „Sprandžina“, kapela „Užuovėja“, folkloro ir moterų vokalinis ansambliai – visi surado savo žiūrovą, Evelinos Stalgienės dainos ir sidabrinis balso skambėjimas sužavėjo kiekvieną. Upytės jaunimo šokami lietuvių liaudies šokiai, vaikų džiaugsmui pastatytas batutas, profesionalaus fotografo Gintaro Lukoševičiaus fotosesija, upytiečio Ričardo Ničajaus tapytų paveikslų fone, sotus šiupinys ir tradicine tapusi saldi sriuba, saulėta vasaros diena ir bendrystė – ko daugiau reikia gerai šventei? Izolina Stanulienė, viena iš kolektyvų vadovų, kaip padėką už nuotaikingą koncertą gavusi duonos kepalą, palinkėjo visiems „matyti, girdėti, apkabinti ir mylėti vienas kitą“.
Susikibę už rankų dainos žodžiais kvietėme prasmingai gyventi, būti dėkingiems net „už skausmą ir viltį“, džiaugtis gyvenimu ir skubėti tą jausmą dovanoti kitiems, nes mūsų dienos „kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios“.

Mokyklos direktorė Jurgita Zalatorienė