Gyventojų bendruomenė „Upytės žemė“ dalyvauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte „Stipri šeima – darni  bendruomenė“. Liepos 18–20 dienomis aktyvaus poilsio stovykla „Pažink, pajausk, draugauk“ pakvietė į gamtą praleisti keletą dienų drauge.
Gerai nusiteikęs jaunimas, susikūrę elgesio taisykles, atsisveikinę su mobiliaisiais telefonais, pasiskirstė į grupeles ir dviračiais išmynė į Upytės piliakalnį – Čičinsko kalną. Aplankę šį istorinį archeologinį paminklą keliautojai pasuko link Memenčių koplytėlės, kuri pastatyta buvusio dvaro centre apie 1861 ir susijusi su baudžiavos panaikinimu. Orientavimosi sporto rungtys tęsėsi ir dviratininkai surado daugiakamienę pušį Kalnelio kaime – vieną iš gamtos paveldo objektų Krekenavos regioniniame parke, nuo kurio ranka paduot ir Bedugnė – ežerokšnis, prie kurio buvo smagu pažaisti. Pievomis ir mišku pasiekę „Beždžionių“ kabantį tiltą prie Vadaktėlių, nusimaudėme Nevėžyje ir susėdome pietų. Pailsėję nesunkiai pasiekėme Ustronės viensėdį, kuriame įrengtas J.Tumo-Vaižganto ir knygnešystės muziejus ir pasistatėme palapines. Pažaidę „Akmenukų domino“, „Kryžiukų-nuliukų“ žaidimą, kvadratą, tinklinį, vakarą praleidome prie laužo, kepdami bulves su lašinukais ir klausydamiesi muziejininko Audriaus Daukšos atliekamų dainų bei kanklių skambėjimo.
Diena, prasidėjusi baidarių žygiu, žadėjo daug nuotykių. Didžiausias iššūkis visų plaukiančiųjų laukė ties buvusia Slabados malūno užtvanka, daugiau kaip 100 metų tramdančia upės tėkmę. Srovė vertė baidares, tačiau plaukimas baigėsi laimingai. Grįžę į stovyklą, „įsijungę antrą kvėpavimą“ vėl visi bėgiojo, suposi sūpynėmis, virė žolelių arbatą, o vakare tiesiog ant pievutės įsitaisė žiūrėti filmo „Pakeliui“ apie draugystę ir bandymus suprasti vienas kitą. Puikiai nuteikė tėvelių atsiųstos lauktuvės – ledai, spurgos ir spraginti kukurūzai. Diena baigėsi naktiniu žygiu, kurį reikėjo kartoti du kartus – taip visiems patiko.
Trečią dieną grupės galvojo vieni kitiems nominacijas, kūrė sveikos mitybos piramides. Padėkoję šeimininkui Audriui Daukšai už svetingumą, įteikę šviežios braškių uogienės ir Upytės aukso – linų sėmenų aliejaus, stovyklautojai atsisveikino ir išvyko dviračiais namo.
Vienas smagiausių vasaros nuotykių, kuriame buvo daug juoko, žaidimų, atradimų ir mokymosi būti kartu, baigėsi, tačiau akimirkos įstrigo ir jos išliks ilgai…

Kornelija Vičiutė ir Marija Vaišvilaitė

ė