Tokia tamsi naktis, toks vėjas ir lietus,

kad noris žiburį uždegt

ir iš savęs išimti

šiltesnį žodį…

Just. Marcinkevičius

Kai medžiai numeta lapus, lauke šalta, tamsu ir niūru, žmogus ima ilgėtis šviesos ir šilumos. Saulės sugrįžtuvių laukimo laikotarpiu pats metas stabtelėti, apžvelgti besibaigiančius metus, rasti, uždegti ir nešti vidinę žmogaus ugnį, šilumą. Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikai su auklėtojomis tėvelius pakvietė į ,,Žibintų vakarą“.
Vaikai visus džiugino alegorine pasaka ,,Mergaitė ir žibintas“. Lydima nykštuko, pasakos mergaitė, pasišviesdama sau kelią žibintu, keliavo ieškoti saulės. Netikėtai pakilę šalti vėjai švieselę užpūtė. Negalėjo keliauninkams pagelbėti nei žiemos miegui besiruošiantys vabalėliai, nei siuvėjų ir audėjų namelių gyventojai. Tik priėjus didžiulį kalną, švystelėjo sugrįžtančios saulės spindulėlis, kuris ir įžiebė žibinto šviesą.
Nuščiuvusioje salėje nuoširdžiai skambėjo vaikų dainos, kurios kvietė kiekvieno širdyje degančią ugnelę nešti ir dalinti ten, kur jos labiausiai trūksta. Grupėse tėveliai, vaikai ir pedagogai prie arbatos puodelio susėdo jaukiems pašnekesiams apie pasiekimus, viltis ir lūkesčius.

Vyresnioji auklėtoja Laima Lapinskienė