Naujienos

Rudeniu džiaugėmės Panemunės piliakalniuose

Posted

Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniai spalio 19 dieną keliavo Panemune.
Privažiavę kalvotąją Vilkiją, sukluso išgirdę klausimą apie nesunkiai nuspėjamo miestelio vardo atsiradimą. Ringovės piliakalnyje sužinojo apie prieš daugiau kaip tūkstantį metų čia stovėjusią Ringės pilį, grožėjosi kraštovaizdžiu, linksminosi aukštyn keldami lapų auksą.
Kopiant į Seredžiaus piliakalnį, kuriame stovėjo kryžiuočių puldinėjama, sudeginta ir po Žalgirio mūšio atstatyta Pieštvės pilis, ne vienam kojos linko. Legenda byloja, kad čia palaidotas Romos imperatoriaus persekiojamas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas kunigaikštis Palemonas, Lietuvą pasiekęs Baltijos jūra ir pasistatęs pilį, todėl vieta dažnai vadinama Palemono kalnu.  Pakvėpavę rudeniu šioje šventvietėje, skaičiavo laiptelius kildami į kitą archeologiniam piliakalnių kompleksui priklausantį Veliuonos arba Gedimino kapo piliakalnį – galimą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino žūties vietą. Perlipę gilų griovį, pasiekė Pilies arba Ramybės kalną, kuriame galėjo stovėti Didžiojo kunigaikščio Vytauto atstatyta Veliuonos pilis – diplomatinių susitikimų su  Lenkijos karaliumi ir Ordino atstovais vieta.
Lietuvos pakraštyje ledynmečio suformuoti Sudargo piliakalniai mena lietuvių kovas su kryžiuočiais. Sakoma, kad viename jų buvo sudeginta kunigaikščio Sudargo pilis. Stačiais laiptais vaikai kopė į viršų, leidosi į gilias rėvas, akimis plaukė Nemunu, vaikščiojo ir fotografavosi, ilsėjosi jaukiose pavėsinėse. Liesdami pilies gynėjų atminimui pastatytą akmeninį paminklą, apkabindami šimtamečius medžius, sėmėsi tvirtybės.
Baltomis langinėmis šviečiančioje poeto Maironio tėviškėje jausmas savam kraštui suskambo dainos posmais. „Graži tu, mano brangi tėvyne“ –  tą dar kartą keliautojai širdimi pajuto žvelgdami į Lietuvą nuo piliakalnių.

Direktorė Jurgita Zalatorienė