Naujienos

Kelionė į šiaurinę Lenkijos dalį

2019 m. rugsėjo 18-20 d. Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinys Matas Butkevičius ir 7 klasės mokinys Justas Baltramiejūnas lydimi fizikos mokytojos Lilijanos Nikolajenko keliavo po šiaurinę Lenkijos dalį.

Pirmasis sustojimas Lenkijoje – buvusi Adolfo Hitlerio karinė būstinė – Vilko guolis, kuriame buvo įtvirtintas Hitlerio bunkeris tuometiniuose Rytprūsiuose, iš jo Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Bunkeris buvo skirtas 1941 m. birželio 22 d. invazijai į TSRS ir naudojamas iki 1945 m. sausio 25 d. Bunkerį sudarė 40 gyvenamųjų, ūkinių ir administracinių pastatų, 7 sunkieji ir 40 lengvųjų gelžbetonio bunkerių. Bunkerių aukščiai nuo šešių iki aštuonių metrų aukščio, iš viršaus apsodinti mišku. Antrojo pasaulinio karo metu Hitleris bunkeryje praleido didžiąją savo laiko dalį – daugiau negu 800 dienų. Šiame bunkeryje 1944 m. liepos 20 d. Klausas von  Šfaufenbergas įvykdė pasikėsinimą nužudyti Hitlerį.

Lankėme stebuklais pagarsėjusį Šv. Lipkos barokinį ansamblį (bažnyčia ir vienuolynas). Apžiūrėjome vieną žymiausių Lenkijos šventovių – įspūdingą baroko architektūros ansamblį.

Reszelio miesto pilis ir senamiestis. Vyskupų pilyje 1811 m. nukankinta paskutinė ragana Barbara. Apžiūrėjome kankinimo įrenginius, užlipome į bokštą, grožėjomis atsiveriančiomis apylinkėmis.

Oštinas. Žalgirio mūšio vieta, menanti 1410-tų metų jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų pergalę prieš kryžiuočius, pasibaigusią Kryžiuočių ordino sutriuškinimu. Įvairūs šaltiniai vertina, kad apie 10 valandų  trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000-85 000 žmonių, o žuvo 15 000-50 000 mūšyje dalyvavusių karių. Šiame lauke taip pat sudėti akmenys, kurie atvežti iš Krokuvos, po 1910 m. vokiečių nugriauto paminklo, Žalgirio mūšiui paminėti.

Štuthofo vokiečių koncentracijos stovykla 1939-09-01 – 1944-05-09. Vieta aprašyta  Balio Sruogos romane „Dievų miškas“.

Gdanskas – pirklių miestas, įkurtas 907 m. Miestui būdingi įvairūs architektūros stiliai: rūsti gotika, elegantiškasis renesansas, puošnusis rokoko. Mieste įkurtas uostas, Svirtis, kurią suko žmonės. Marijos gatvelė, 1343-1505 m. statyta Katedra. Ginklų arsenas, Sobieskio paminklas, treji miesto vartai, Rotušė, „Neptūno“ fontanas, prabangūs pirklių brolijos „Artūro namai“. Laivu iš Gdansko plaukėme į Sopotą. Plaukiant matėme Gdansko  laivų statyklą, pirmąjį ten pagamintą laivelį „Soldat“, Vyslos tvirtovę, iš kurios per upę buvo tempiama grandinė, nepraleidžiami laivai, kad būtų surenkamas mokestis.

Sopotas – vasaros sostinė, labai panaši į Lietuvoje esančią Palangą. Pasivaikščiojome Monte Casino alėja, matėme modernios architektūros kreivą namą, ragavome mineralinį vandenį iš mineralinio vandens biuvečių.  

Oliva miestas. Oliva garsėja savo parku, pavasarį pasitinkančiu lankytojus spalvingai pražydusiais medžiais. Šiuolaikinė parko forma suformuota nuo 18 a., pakeitusi prieš tai čia buvusius vienuolynų sodus. Parke galima grožėtis alpiniais sodais, įveistais nuo 1920m., žiemos sodais, vandens kaskadomis, taip pat nuostabia medžių alėja, pasodinta net 17 a. Parko prieigose lankytojus kviečia į vidų ilgiausia Lenkijoje rokoko stiliaus Olivos katedra (XII a.). Tai buvo Rytų Pamario kunigaikščių laidojimo vieta. Akį traukia išraiškingos baltos skulptūros – Kosų giminės antkapis, bei baroko formų sakykla. Vertingiausias katedros paminklas – vargonai, laikomi geriausiais vargonais Europoje. Jie buvo pastatyti 1763-1788 m. rokoko stiliuje ir sudaryti iš 7876 įvairaus diametro vamzdžių.

Marienburgo pilis – Didžiojo magistro rezidencija ir ordino valstybės sostinė. Apie 1190 metus kryžiaus karams prieš musulmonus ir pagonis Palestinoje įkurtas Kryžiuočių ordinas. XIV a. kryžiuočiai nugalėjo pagonišką prūsų gentį ir perkėlė ordino būstinę iš Venecijos į Malborką prie Nogato upės dabartinėje šiaurės Lenkijos teritorijoje. Kryžiuočių buvimą mieste liudija 1274 metais statyta įspūdinga raudonų plytų pilis ant upės kranto. Tai didžiausia gotikinė tvirtovė Europoje. Joje buvo kalinamas  Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis. Po Žalgirio mūšio Kazimieras Jogailaitis išpirko pilį iš čekų už 665 kg. aukso. 

Per tris kelionės paras nuvažiavome apie 1400 km., labai daug pamatėme, sužinojome. Grįžome pavargę, bet praturtėję: žiniomis, įgyta patirtimi ir naujais draugais.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Odeta Baltramiejūnienė