Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos mokiniai, dalyvaudami Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos projekte „Piliakalniai: nuo Upytės iki Merkinės“, aplankė Raginėnų piliakalnį, Burbiškio dvarą ir Kleboniškių kaimą Radviliškio rajone.
Raginėnų piliakalnis, vietos gyventojų Raganų kalnu vadinamas, garsus padavimais ir legendomis. Vieną jų išgirdus tapo aišku, kodėl ant kalno auga vienintelė pušis. Piliakalnio viršūnėje apkabinę medį, pabandę keletą kartų užlipti ir nusileisti nuo stataus šlaito, slėnyje ilsėjosi prisėdę ant praeitį menančių akmenų.
Burbiškyje pasitiko Švč. Mergelės Marijos skulptūra, pastatyta ant pamato, kuriame įmūrytas lauko akmuo su Marijos pėda. Atsivėrus parko vartams, keliautojai glostė tiltą saugančias liūtų statulas. Stabtelėję prie dvaro paveldėtojo Mykolo Baženskio mylimo poeto Adomo Mickevičiaus skulptūros, vaikai bandė prisiminti šio dainiaus eilėraščius. Seniausias LDK Vytauto paminklas Lietuvoje, daugiau kaip šimtmetį išstovėjęs nepaliestas, kvietė į dvarą. Apžiūrėję ekspoziciją, iš bokšto pasižvalgę po apylinkes ir nusiropštę žemyn, mokiniai pasipylė po parką – bėgiojo geltonais lapais nuklotais alėjų takais ir skaičiavo tvenkinių saleles jungiančius tiltelius.
Kleboniškių kaime, viename geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvoje gatvinių kaimų, vaikai ėjo iš gryčios į gryčią, suko į klėtį, klojimą, daržinę, pirtį. Stebėjosi šiaudiniais stogais, buities rakandais, medinėse lovose čežančiais čiužiniais, plūktine asla. Berniukai norėjo pasėdėti už senovinio traktoriaus vairo, mergaitės liūliavo lopšį. Mediniu lieptu persikėlę per upę, pasiekė Kleboniškių kaimo vėjo malūną. Kabarodamiesi iki viršutinio aukšto, matė girnas, didžiulius krumpliaračius, keltuvus maišams kelti ir kitą praeityje naudotą malimo techniką.
Mokytojai įsitikinę, kad gyva istorija ir autentiška aplinka padeda mokiniams suprasti sudėtingą lietuvių tautos istoriją, o vaikai džiaugėsi gerai praleidę laiką.

Direktorė Jurgita Zalatorienė