Vaikystė – tai pasakų šalis, tai pirmas rugsėjo varpelis, tai žodis nekaltas ir juokas, ir saulės zuikutis delnuose, tai žemuogės pakrantėj, vaikystė žaislai ir žaidimai, ir šviesūs mieli prisiminimai. Darželi, lik sveikas, mes labai pasiilgsim tavęs, tačiau laukia jau didelis kelias, kuris į mokyklą nuves…
Šventiškai papuošta salė paskutinį kartą pakvietė į pačią spalvingiausią ir daugiausiai emocijų sukeliančią šventę – išleistuves. Žiūrėjome į juos ir negalėjome patikėti, kad atėjo laikas, kai vaiko burnoje nebesutelpa žodžiai, jis be paliovos klausinėja ir veržiasi pro duris, stovi prie naujų gyvenimo vartų, kurie veda į mokyklą. Apsidairęs pamato, koks gražus ir įvairus pasaulis, jo akys išmoko matyti grožį, širdis jausti teisingumą ir gėrį, meilę Tėviškei, darbui, mokytojui…
Visi linkėjo būti šauniais mokiniais, neužmiršti darželio ir savo buvusių pedagogių. Buvo įteikti baigimo diplomai, atminimo dovanėlės, vaikai deklamavo eilėraščius, dainavo daineles, vaidino Eduardo Mieželaičio spektaklį „Zuikis Puikis“. Žiūrėjome į savo ugdytinius, kurie švytėjo ir mintyse linkėjome, kad jų vaikiškas pasaulis, apgaubtas stebuklų skraiste, jų spalvota vaikystė tęstųsi dar ilgai, ilgai.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Daiva Duliuvienė