Patyčios – itin paplitusi smurto forma mūsų visuomenėje. Tarptautiniai mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimai, atliekami nuo 1993–1994 metų, rodo, kad Lietuvoje patyčių, kaip vienos iš aktualiausių vaikų psichosocialinių problemų, paplitimo mastas skirtingose amžiaus grupėse yra vienas didžiausių pasaulyje. Siekiant užkirsti tam kelią Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje mokiniai nuolat mokomi, kaip atpažinti patyčias, kaip elgtis su jomis susidūrus, ką daryti jei patyčios kartojasi.
Spalio 21 d. mokykloje svečiavosi projekto „Teatro iššūkis patyčioms: meno pagalba stiprinkime moksleivių sąmoningumą” sumanytojai ir įgyvendintojai, teatro „Cezario grupė“ atstovai, aktorius – Paulius Čižinauskas ir koordinatorė – Giedrė Bacevičiūtė, Susitikimo metu sujungiant scenos ir literatūros meną bei diskusiją su mokiniais, buvo kalbamasi, jog patyčios yra skausmingos ir žalingos visiems – tiek tiems vaikams, iš kurių tyčiojamasi, tiek tiems, kurie tyčiojasi (anot tyrimų, pastarieji dažnai tai daro dėl to, kad patys mato ar patiria patyčias namuose, turi daug sukaupto pykčio ir nuoskaudų, arba menkindami kitus atranda būdą kompensuoti žemą savo savivertę ir pan.). Skaitant kūrinių „Laiškai Elzei“, „Kuprelis“, „Kliudžiau, „Bjaurusis ančiukas“ ištraukas buvo analizuojama, kaip jaučiasi kūrinių herojai vienoje ar kitoje situacijoje. Mokiniai buvo skatinami savyje atrasti daugiau motyvacijos ne tik nesityčioti, bet atpažinus patyčias – užkirsti joms kelią, o tiems iš kurių tyčiojamasi – išdrįsti pasikalbėti apie tai su suaugusiais.
Baigiantis susitikimui visis padarėme išvadą, kad įžeisti ar įskaudinti žmogų galime labai greit, tačiau to niekada nesugražinsime, todėl visi privalome elgtis, taip kaip norime, kad kiti elgtųsi su mumis pačiais.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Odeta Baltramiejūnienė